2013 m. gruodžio 9 d., pirmadienis

Nušvitimas

Šiandien sėdint darbe prie kompiuterio mane aplankė nušvitimas.
Vieną akimirką tiesiog įsispoksojau į klaviatūrą ir staiga tarsi kokiam filme ėmiau matyti prieš akis visus praėjusius metus. Matot, gruodžio 1 dieną suėjo lygiai metai nuo tada, kai pirmą kartą savo gyvenime buvau oficialiai įdarbinta. Ir šita sukaktis matyt mane paveikė gerokai labiau, nei eilinis gimtadienis ar naujieji metai, kuomet praėjusius metus apsvarstai tik simboliškai, prisimeni vieną kitą įvykį ir numoji ranka nusprendęs, kad nieko toj praeity nebeatkasi. O štai minėtoji sukaktis tarsi įpareigojo atlikti nelyg kokią praėjusių metų inventorizaciją ir aš net ne visai valingai, labiau vedina kažkokio iš pasąmonės sklindančio mistinio impulso, apgalvojau visus praėjusių metų pasiekimus. Kontrasto principu.
Pernai tokiu metu buvau nelaiminga ketvirtakursė, kuriai suko vidurius vien nuo minties apie bakalaurinį ir jo rašymą, tačiau aš jį sėkmingai parašiau, apsigyniau ir baigiau universitetą.
Pernai tokiu metu buvau ką tik įdarbinta žaliasnapė, kuriai vienintelis patikėtas darbas buvo pašto ženklų klijavimas ant vokelių, o dabar jau dirbu pilno etato darbą, nekenčiu pirmadienių ir geriu kavą litrais kaip bet kuris patyręs ofiso darbuotojas.
Pernai tokiu metu buvau tik beatsigaunanti po keistų ir netikėtų įvykių asmeniniame gyvenime ir tarsi nedrąsiai atrandanti kažką naujo, o šiemet spoksodama į klaviatūrą ir virš jos pakibusias rankas matau ant kairiosios rankos piršto žiedą, kuriame sudėta labai daug tikrumo ir tikrų pažadų ateičiai ir jos laimei.
Tačiau keičiuosi ne tik aš, keičiasi ir visi aplinkui. Nors kai kas keikia facebook'ą kaip baisiausią dalyką, žlugdantį bendravimą ir smukdantį moralę, man tai yra langas, leidžiantis pažvelgti į kitų žmonių gyvenimus su kuriais apie mielas kasdienes smulkmenas, esant kitokioms aplinkybėms, gal ir nepasikalbėčiau.
Štai pernai visi buvo tokie pat išsigandę ketvirtakursiai kaip ir aš, o dabar kiekvienas turi savo istoriją, vieni klajoja ir atranda pasaulį, kiti kuria ir atranda save, treti kuria šeimas ir atranda meilę ir džiaugsmą.
O aš šypsausi klaviatūrai galvodama, kad gyvenimas gerėja.

O juk metai praėjo be didesnių pastangų, gyvenom visi savo gyvenimus ir tiek ir vis tik jie susiklostė būtent taip, kaip reikia ir nematau nė vieno nelaimingo. Tada pagalvoju: jei nededant jokių išskirtinių pastangų, gyvenimas šitaip puikiai skleidžiasi, tai kas būtų, jei truputėlį pasistengčiau? Iš dalies todėl atsirado ir šitas blogas.

2 komentarai:

  1. langas į pasaulį per facebook man priminė šitą http://www.boredpanda.com/satirical-illustrations-pawel-kuczynski-2/?image_id=satirical-illustrations-pawel-kuczynski-2-5.jpg

    AtsakytiPanaikinti
  2. žiūrėt pro langą smagu tik tada, kai už to lango kartais ir išeini. nes kai jau nebeišeini, tada ir įvyksta toks pesimistinis vaizdelis.

    AtsakytiPanaikinti