Kaip būti nelaimingu

Atėjus naujiems metams pati nepastebėjau kaip pasidariau gerokai laimingesnė ir energingesnė. Tarsi visos praėjusių metų nesėkmės ir nesklandumai būtų palikti už uždarytų durų, o aš, palengvėjusi (deja, po Lietuviško vaišių stalo, tik metaforiškai...) ir atsipūtusi įžengiau į naują tuščią kambarį ir su entuziazmu ėmiausi jo apdailos, pirmiausia iškirsdama didžiulius langus ir įleisdama daug šviesos.

Tačiau taip buvo ne visada. Visai neseniai buvo akimirkų (o gal greičiau savaičių) kai jaučiausi apgailėtinai ir pati nežinojau, kodėl. Toks buvo metas, kuris mane pamokė, sustiprino, įspyrė į uodegą ir paliko tada, kada ir reikėjo palikti. Įvairiausi straipsniai ir knygos, kurias dabar skaito vis daugiau žmonių, užsispyrę siekia mokyti kaip būti laimingu, kaip tapti laimingu, kaip pasiekti laimės ir taip toliau. O aš norėčiau papasakoti, kaip būti nelaimingu.

Daug kas tą gyvenimo periodą, kuomet jaučiamės nelaimingi ir prislėgti laiko kažkokia anomalija, liga, tačiau jei tas liūdesys nėra psichologinės ligos pasekmė, jo ir nereikia laikyti susirgimu. Tai normalu ir natūralu ir mums reikia išmokti tai priimti. Liūdesio būsena nėra kažkas, nuo ko reikia gydytis, kaip nuo gripo, ši būsena ateina labai laiku ir vietoje ir jos užduotis - parodyti mums, ką turėtume pakeisti ir patobulinti savo gyvenime, buvimas nelaimingu - tai metas mokytis, metas pažvelgti į save ir paklausti, ko tu iš tiesų nori, ko tau reikia ir ar tai, ką turi, tave tenkina, o jei ne - ką turėtum ar galėtum padaryti, kad būtų kitaip. Tai itin tinkamas laikas apgalvoti viską, kas tau buvo duota ir galų gale nuspręsti, kas tau reikalinga, o kas ne. Žmonės šiais laikais linkę apžioti daugiau nei gali atkąsti, visi nori visko vienu metu ir galų gale persitempia bandydami susiplėšyti į daugybę dalių, todėl kai pradedate jaustis nelaimingi, galbūt tai ženklas, kad jūs stengiatės per daug, galbūt laikas atsipalaiduoti ir prisiminti auksinę taisyklę "kokybė svarbiau nei kiekybė" ir susikoncentruoti tik į tai, kas jums atrodo svarbu, paliekant visas žavias ir madingas veiklas kitiems.

Būti nelaimingu reiškia išanalizuoti savo liūdesį, su juo susidraugauti, padėkoti jam už pamokas ir jį paleisti. Jei elgsitės taip, tarsi liūdesys būtų liga, jis tokia gali ir tapti, jo nereikia išgrūsti per prievartą, su juo nereikia kovoti, jį reikia išgyventi ir judėti toliau. Judėti, prieš tai kažko išmokus, dar geriau ir giliau susipažinus su savimi ir kur kas ryškiau matant savo laimės kontūrus.

Būti nelaimingu reiškia, kad esi labai teisingame kelyje į laimę.

Galų gale būti nelaimingu reiškia, jog tau rūpi, jog tu gyvenime nori daugiau nei penkių šimtų like'ų facebooke po savo profilio nuotrauka ir daug pinigų, tai reiškia, jog tu jau esi turtingas, turtingas savo viduje, kuriame verda įvairiausi konfliktai ir stebuklingai sprendžiasi problemos, vos tik tu nusprendi, kad laikas jas spręsti.

Taigi, draugai, skaitytojai ir interneto klajokliai, nebijokit būti nelaimingi.

Važiuojanti kalvotu gyvenimo keliu, ir mojanti jums nuo kalvos viršūnės, P.S.